Svarbesniosios XX a. Lietuvių kalbos gramatikos

Monografijoje pateiktas XX a. lietuvių kalbos dalių mokslas (morfologija). Kiek¬vie-na kalbos dalis turi savitą kategorinę reikšmę, formas, jų vaid¬me¬nis žodyje ir sakinyje. Todėl, sprendžiant kalbos dalių prob¬le¬mas, neišvengiama ir sintaksės, bet tiesiogiai sintaksė čia nenag¬ri¬nė¬jama, nes XX a. ant¬ro¬joje pusėje ji lituanistų neleistinai at¬skir¬ta nuo morfologijos.

Morfologijos reiškinių analizės pagrindas – K. Jauniaus, J. Jablonskio, J. Damijonaičio, J. Ambraškos ir J. Žiugždos gramatikos, trys iš aštuoniolikos J. Žiugždos gramatikos leidimų (1943, 1946, 1971), J. Otrembskio gramatika ir visos akademinės lietuvių kalbos gramatikos. Jauniaus gramatika patenka į XX a. todėl, kad ji skaitytojams tapo prieinama tik šio amžiaus pradžioje (1911, 1916), ypač K. Būgos išversta į rusų kalbą.

Pasirinktųjų gramatikų mokslas nag¬ri¬nė¬jamas lietuvių ir bendrosios kalbotyros kontekste. Daug cituojama ir nurodoma literatūros, sakoma ir savoji nuomonė. Todėl, skaitant šią monografiją, galima susipažinti ne tik su analizei pasirinktosiomis gramatikomis, bet ir matyti bendrą XX a. gramatinio mąstymo raidą ir pačios autorės galutinai suformuluotą savą gramatinės formos, gramatinės reikšmės ir gramatinės kategorijos suvokimą.